Kadangi esu vaikų literatūros mėgėja ir ko gero tai iš dalies nulėmė, kodėl studijuoju skandinavų kalbas bei literatūrą, pirmą įrašą norėčiau paskirti Svein Nyhus ir Gro Dahle bei jų knygai God natt, natt, kurią pastaruoju metu paskaitynėju. Svein ir Gro yra norvegų pora, rašanti bei iliustruojanti vaikų knygas. Esu girdėjus kažką sakant, jog skirtingų tautų vaikai esą mąsto ir supranta dalykus skirtingai. Tai atrodo lyg ir nestebina, tačiau į rankas paėmus šias norvegiškas knygas, akivaizdžiai pastebi, jog tai nėra ir galbūt net negalėtų būti lietuvių vaikų literatūros knygos. Galbūt daugeliui jos net pasirodytų esą giliai šiaurietiškos ir net netinkančios vaikams – iliustracijos tamsios, masyvios, abstrakčios. Su šiuo požiūriu asmeniškai nesutinku. Manau, jos – skatinančios fantaziją bei aprėpiančios ir apibendrinančios tiek tekstą, tiek apskritai tikrovę – sudėtingą, daugialypę ir paslaptingą. Patys tekstai nuostabūs – tai atsisveikimas su pasauliu prieš naktį. Atsisveikinama su medžiu, kuris savo šakomis/rankomis prilaiko dangų, o jo pirštuose žiba žvaigždės, su namu, sienomis, stogu, lietumi, su sergančiais tikintis, jog per naktį jie pasveiks, su tais, kurie laukia, su tais, kurie neturi, kur praleist nakties, galiausiai su pačiu skaitytoju, džiaugiantis, kad šie žodžiai, laukiantys būtent jo, pagaliau jį pasiekė jam prieš užmiegant. Gro Dahle tekstas bei Svein Nyhus iliustracijos aiškiai pabrežia detalės svarbą ją išdidindami. Juk iš tiesų, dalis atspindi visumą. Pajusk daiktą, jo idėją ir išgyvenk esimą. Dar Rilkė rašė ,,mažiausiame daikte jausi griežtą meistrą,/ kurs tavimi patenkintas nebus”.
Kiek man žinoma, Svein ir Gro tekstai į lietuvių kalbą neišversti. Todėl dalinuosi su jumis iliustracijomis ir tekstais (na, pagelbės bent tiems, kas skaito skandinavų kalbomis).
Gintarė.
