Vieta, kurioje niekas nėra saugus.

Gro Dahle

               Pokalbis su norvegų vaikų autore Gro Dahle.


                    Gro Dahle knygose vaikams, kuriose dažnai rašoma apie posttrauminio streso sukeltus išgyvenimus, gali būti skausmingos ir netgi žiaurios. Pati autorė puikiai supranta, kad tėvai linkę manyti, jog jos knygos yra nemalonios ar netinkamos, kadangi jos pasakoja istorijas apie skausmą namuose bei skyrybų konfliktus. Tačiau Gro Dahle knygos skirtos ne tėvams.

                Gro Dahles iliustracijomis išmargintose knygose ramios mergaitės pranyksta sienose, iš tėvų išauga pikti vyrai, o šeima virsta karo lauku. ,,Ne viskas yra rožės ir triušiukai.’’,- nuoširdžiai nusijuokia Gro Dahle, kalbėdama apie vaikystę. Nuskambėjęs juokas tampa visiška priešingybe žiauriai realybei, besiskleidžiai prieš mus išdėliotose knygose.  Norvegų autorė, rašydama prizus laiminčias knygas vaikams, dažnai bendradarbiauja su sutuoktiniu, garsiu iliustratoriumi Svein Nyhus.

                ,,Mane domina nesaugios ir sudėtingos situacijos kuriose atsiduria vaikai. Jie neturi teisių ir yra visiškai priklausomi nuo tėvų, tačiau, kas juos ištiks, kai suaugusieji nesugebės jais pasirūpinti?“,- sako Gro Dahle, prieš pradedant kalbėti apie savo knygas.

                Piktas vyras (Sinna Mann, 2003.)

<<,,Vargšas Tėvas“,- sako Motina, traukdama baltą šilką ir baltais neriniais tvarstyma tėvo rankas. Raudonas Tėvo rankas. Didžiules Tėvo rankas. ,,Kur skauda?“,- klausia Mama. ,,Čia, čia, čia ir čia“,- vis nenustodamas verkti atsako Tėvas. Tėvas – didelė, visą vandenyną sugėrusi kempinė. ,,Laikyk mane“,- prašo tėvas, vandeniui besisunkiant per visas kempinės skylutes. Mikkelis turi nuraminti Tėvą, jis pajunta sūrų ašarų skonį. ,,Gana būti geram“,- sako tėvas. ,,Aš prisiekiu“,- sako jis, iš akių srūvant tūkstančiams milijonų ašarų.>>

                ,,Buvo daug žmonių, maniusių, jog Piktas vyras yra ne vaikams skirta knyga. Vaikai neturėtų skaityti tokių knygų, teigė jie, tačiau juk vaikai nebūtinai knygas supranta taip, kaip suaugę. Dauguma suaugusiųjų šią knygą skaitė verkdami, tačiau vaikams pati tragiškiausia pasakojimo vieta pasirodė juokinga: ,, Jis virsta troliu, cha cha cha!“. Vaikai visą mato kitaip. Suaugusieji linkę ieškoti perkeltinių prasmių, skaitydami jie regi psichologinį žaidimą šeimoje, nes skaito iš visuomenės perspektyvos. Jie jaučia skausmą, dramatiškumą bei pasekmes, kai tuo tarpu vaikai gali visą perskaityti kaip pasaką. Skaitydami jie naudojasi savo asmeniškai sukaupta patirtimi, ir tie, kurie šeimose patyrė skausmą, greičiausiai sutiks su mintimi, jog kažkas apie tai turi rašyti. Svarbu vaikus paskatinti nebijoti garsiai  ir drąsiai kalbėti apie savus išgyvenimus. Aš rašau jiems.“

                Karas (Krigen, 2013)

<<,,Aš tokia pavargusi",- sako Julie po dienų, savaičių ir mėnesių praleistų karo zonoje, kare, pilname kovų, minų ir staigių netikėtų atakų. Tai gali ištikti bet kada. ,,Aš baisiai pavargusi'',- kartoja Julie. ,,Mano rankos, kūnas, visa aš". Taip stipriai ji pavargusi. Baisiai pavargusi. Būdama šnipė, Julie budėjo naktis iš nakties, klausydamasi balsų ir verksmų.>>

                ,,Ši knyga – tėvams pati baisiausia, sukelianti galvos skausmą ir baimę, jog jų vaikai patyrė tokias skyrybas, kokios aprašomos knygoje. Tačiau vaikai man rūpi kur kas labiau nei tėvai. Tokių kaip aš – mažuma. Esu susidūrusi su situacijomis, kai kiti vaikus supantys suaugusieji tėvams sako, jog jų vaikai laikosi gerai. Ir tai vyksta vardan tėvų. Šie žmonės žino, kad skyrybos yra sunkus gyvenimo laikotarpis, galbūt patys yra išsiskyrę, todėl supranta, kiek daug šioje situacijoje asmeninės kaltės. Todėl mokytojai ar futbolo treneriai sako: ,, Jai viskas gerai. Ji stipri ir sugeba laikytis.“ Būtent tai yra problema - kai tėvai nemato ar nenori matyti, kaip jų vaikai iš tikrųjų jaučiasi. Problema ypač pasunkėja, kai kiti suaugusieji realybę nuo tėvų bando nuslėpti, prisidengami vaiku.“

                ,, Tą pačią dieną, kai konferencijoje buvo pristatyta knyga Karas, nusižudė vienuolikmetis, palikęs raštelį, kuriame parašė: Galbūt dabar nustosite, nes daugiau nebereikės bartis dėl manęs. Greitai po to, buvo paskelbtas straipsnis apie vaikų padėtį bei vaidmenį besiskiriančiose šeimose. Dažniausiai skiriantis, tėvams ir vaikams pavyksta užmegsti tarpusavio kontaktą, tačiau ne visad. Straipsnyje buvo rašoma, jog lygiai taip pat, kaip karo zonų pabėgelių vaikams, taip ir vaikams, kurių šeimoje išgyvenamos skirybos, gali išsivystyti depresija, kompulsijos ir kiti psichologiniai sutrikimai. Dabar skyrybos yra tokios dažnos ir todėl suaugusieji labiau nori girdėti, jog tai yra normali situacija. Šią istoriją pasakoja ir daugelis vaikų knygų, tokiu būdu per daug rimtai nežiūrint nei į vaikus, nei i situacijos sudėtingumą ir pavojingumą.‘‘

                ,, Esu kalbėjus su daug vaikų apie knygą Karas. Jie skyrybas apibūdino kaip karo zoną. Ko gero, karas yra labiausiai tinkanti metafora apibūdinti vietą, kurioje niekas nėra saugus.“

Iliustracija iš knygos Piktas vyras, 2003.

          Meilutė (Snill, 2002)
<< Argi Silke ne graži? Taip taip, kokia miela maža mergaitė. Mamos auksinis riešutėlis. Tečio saulės spindulėlis. Gražiausia megaitė Žemėje! Mažasis perlas! Mažoji žvaigždelė! Ar esi matęs tokią mergaitę? Ar esi girdėjęs apie tokią mergaitę? Jokio garso! Tik mielumas, gražumas ir ausis verianti tyla. Ji tokia tyli, kad vieną dieną ji netikėtai išnyks.>>

  ,,Vaikai šiame gyvenimo laikotarpyje mąsto ir kalba visiškai savitai, ir tai suprasti tėvams yra velniškai sunku. Kai mama arba tėtis yra nepatenkinti, vaikui tai tampa fizine patirtimi: jis tai junta savo kojose, pilve, sprande, jis sunkiai gali kvėpuoti. Visa tai tampa jautriu potyriu. Ryšį su vaikais bandau užmegsti per kalbą. Mano kolegos, rašytojai, linkę matyti, jog aš kalbu per daug tiesmukiškai. Esu įgyjus psichologės išsilavinimą ir saviems pasakojimams renkuosi psichologines temas. Tai man yra tarytum tyrimas, kuriame randasi keli skaitymo lygmenys: galimas filosofinis ir poetinis perskaitymas, tačiau taip pat ir pedagoginis. Manau, kad tokios knygos turi egzistuoti.”

Iš danų kalbos vertė Gintarė Rukšėnaitė

Et sted, hvor ingen er trygge, Anita Brask Rasmussen
Børnelitteratur, maj 2015.